Cleantech Days 2025: AI ir problemos, kurias kuria sprendimai
2025 m. rugsėjo 3 d. Odeta Isevičiūtė skaitė pagrindinį pranešimą forume „Cleantech Days 2025“ Stambule. Tai kasmetinis UNIDO Pasaulinės švarių technologijų inovacijų programos renginys, šiemet organizuotas kartu su TÜBİTAK. Tą pačią dieną Odeta dalyvavo panelinėje diskusijoje, o forumo savaitę dirbo WSA „European Young Innovators“ didžiojoje komisijoje, kuri posėdžiavo forumo metu.
Apie renginį
„Cleantech Days“ yra kasmetinis Pasaulinės švarių technologijų inovacijų programos (GCIP) susitikimas. Programą vykdo UNIDO, ją finansuoja Pasaulinis aplinkos fondas (GEF). Trečiasis forumas vyko rugsėjo 1–5 d. Stambule ir pirmą kartą išvyko iš Vienos. Jį organizavo Turkijos mokslo ir technologijų tyrimų taryba TÜBİTAK kartu su UNIDO ir Tarptautine migracijos organizacija (IOM).
Forume dalyvavo daugiau nei 200 žmonių, tarp jų per 30 švarių technologijų startuolių ir MVĮ, politikos formuotojai, investuotojai, mokslininkai ir tarptautinių organizacijų atstovai. Programoje buvo diskusijos apie klimatą ir energetikos pertvarką, finansavimo sesijos, startuolių mentorystė ir GCIP pasaulinis startuolių pristatymų konkursas [1].
Ką darėme
Odeta pranešimą skaitė angliškai. Ji pažvelgė į AI per šimtmečio technologijų istoriją, o pabaigoje pasiūlė praktinį modelį įkūrėjams. Po pranešimo ji scenoje diskutavo su Francesco Pierri.
Forumo metu „World Summit Awards“ (WSA) surengė „European Young Innovators“ (EYI) didžiosios komisijos posėdį. Tai buvo naujo WSA ir UNIDO bendradarbiavimo dalis. Odeta buvo šios komisijos narė: komisija atrenka 15 jaunų Europos įkūrėjų, kurie skaitmenines technologijas naudoja visuomenės problemoms spręsti [2].
Trys mintys iš pranešimo
1. Apie AI dar nieko nematėme ir nieko nežinome
Odeta pradėjo nuo Niujorko apie 1900-uosius. Miesto prekes ir žmones tada vežiojo arkliai, o jų mėšlas buvo tapęs visuomenės sveikatos krize. Automobiliai šią problemą išsprendė, bet atnešė oro taršą, žūtis keliuose, priklausomybę nuo naftos ir galiausiai klimato kaitą. 1913 m. Fordo surinkimo linija atpigino daiktus, o kartu atnešė perteklinį vartojimą ir atliekas. Maisto ir informacijos istorijos klostėsi taip pat.
Visuose pavyzdžiuose kartojasi trys dėsningumai: kiekvienas sprendimas sukuria didesnių problemų, problemos auga kartu su naudotojų skaičiumi, o kaip pasaulis atrodys po kelių dešimtmečių, numatyti neįmanoma. Generatyviniam AI vos keleri metai. Reguliuoti jį šiandien, Odetos žodžiais, tas pats, kas rašyti kelių eismo taisykles, turint tik 1900 m. Niujorko patirtį.
2. Užduokite ketvirtą klausimą: ką mūsų sprendimas gali palikti nuošalyje?
ChangeAI modelis „From Problem to Possibility“ turi tris žingsnius: pradėti nuo žmogaus vargo, kvestionuoti įprastą sprendimą ir kurti su AI žmonėms. Odeta juos iliustravo įkūrėjų istorijomis iš savo podcasto, kuriame kalbina WSA laimėtojus: „Beewise“ ir jos pati save gydantis robotizuotas avilys, „Be My Eyes“ ir jos AI asistentas akliesiems, „Livox“, padedanti bendrauti žmonėms su kompleksine negalia.
Stambule Odeta pridėjo ketvirtą žingsnį: išsidėliokite visus, kuriuos paliečia jūsų sprendimas, ir paklauskite, kam jis gali pakenkti dabar ir po 10 metų. Tada nuspręskite, kaip tą žalą sumažinti. Arklių ir automobilių istorija rodo, kas nutinka, kai šis klausimas lieka neužduotas.
3. AI yra technologija, ir elkimės su ja kaip su technologija
Pabaigoje Odeta pasakė paprastai: „AI is a technology, let's treat it as such.“ Ką AI darys, sprendžia žmonės. Jos prašymas salei buvo kurti AI įrankius, kurie mokosi iš pastarųjų 30 metų skaitmeninių pokyčių ir jų šalutinių poveikių, ir nukreipti juos į tikras problemas.
Komandos, norinčios šiuos klausimus pritaikyti savo procesams, gali pradėti nuo AI galimybių programos.
Šaltiniai ir pastabos
- „Cleantech Days 2025“ pranešimas, TÜBİTAK.
- EYI Grand Jury Meeting in Istanbul, World Summit Awards, 2025 m. liepa.