DI infrastruktūra - tai kas nulems jūsų verslo sėkmę 2025

Nors visi kalba apie ChatGPT ir DI įrankius, dauguma praleidžia vieną iš svarbiausių momentų: įmonės, kurios dominuos ateinantį dešimtmetį, yra ne tik tos, kurios naudoja DI bet ir tos, kurios supranta dirbtinio intelekto, kaip technologijos proncipus.

Infrastruktūra, arba kitaip serveriai, kurie yra neatsiejama DI veikimo dalis, yra viena iš kertinių šios technologijos dalių.

Dirbu skaitmeninės rinkodaros srityje jau daugiau nei du dešimtmečius ir esu matęs šį modelį anksčiau. Kai internetas tapo populiarus, svarbu buvo ne tik turėti svetainę. Svarbu buvo suprasti serverius, hostingo paslaugas ir infrastruktūrą.

Šiandien esame tame pačiame lūžio taške su DI. Jei esate verslo savininkas, norintis išlikti konkurencingas, turite suprasti, kas vyksta gilesniuose procesuose.

Kas yra DI infrastruktūra ir kodėl ji svarbi verslo savininkams?

DI infrastruktūra yra stuburas, kuris palaiko dirbtinį intelektą. Galvokite apie tai kaip apie laivo variklio skyrių – jo nematote, bet be jo laivas neplauktų.

Tai apima viską: nuo specializuotų mikroschemų, apdorojančių DI modelius, iki duomenų centrų, kuriuose jie laikomi, tinklų, kurie juos sujungia, ir programinės įrangos, koordinuojančios visą procesą. Verslo savininkams suprasti šią sritį reiškia ne tik turėti techninių žinių, bet ir strateginę informaciją, kuri gali suteikti didžiulį konkurencinį pranašumą.

Norint suprasti jos mastą: pasaulinė DI infrastruktūros rinka buvo įvertinta 36,59 mlrd. JAV dolerių 2023 m. ir prognozuojama, kad iki 2032 m. ji išaugs iki 356,14 mlrd. JAV dolerių, o metinis augimo tempas (CAGR) bus 29,1 %17. Tai nėra tendencija, tai didžiausias infrastruktūros plėtojimas žmonijos istorijoje.

DI infrastruktūros tipai: vietinė (on-premise), debesų (cloud) ir hibridinė – privalumai, trūkumai ir kaip išsirinkti tinkamą

Kai kalbame apie DI modelių talpinimą jūsų verslui, turite tris pagrindinius variantus: vietinę, debesų ir hibridinę. Kiekviena iš jų turi privalumų ir trūkumų, susijusių su kaina, kontrole ir mastelio keitimu. Netinkamas pasirinkimas gali jums kainuoti milijonus.

Apžvelkime kiekvienos iš jų privalumus ir trūkumus:

Vietinė (on-premise) infrastruktūra: maksimali kontrolė, didelės investicijos

Vietinė DI infrastruktūra reiškia, kad turite ir valdote savo įrangą savo patalpose arba specializuotuose duomenų centruose.

Privalumai:

• Pilnas valdymas ir saugumas: idealiai tinka jautriems duomenims (finansų, sveikatos, gynybos sektoriuose), kai patys kontroliuojate viską nuo įrangos iki atitikties reikalavimų.

• Pritaikymas sau: galima pritaikyti specifiniams darbų krūviams, rinktis plokščių tipus, juos laikyti vietoje, arti DI paslaugų vartotojų, kas padidina greitį.

• Ilgalaikės sąnaudos: stabiliai ir intensyviai naudojant išvengiama nuolatinių debesų paslaugų mokesčių.

Trūkumai:

• Didelės pradinės investicijos: įranga, aušinimas ir energija gali kainuoti milijonus (dažnai nuo 500 tūkst. iki 50 mln. EUR).

• Augimo iššūkiai: sunku greitai plėstis, pridėti daugiau pajėgumo gali kainuoti nemažai laiko ir pinigų.

• Priežiūros našta: IT komanda privalo rūpintis atnaujinimais, saugumu ir gedimais – tai reikalauja daug resursų.

Kada rinktis vietinę infrastruktūrą: rinkitės ją, jei tvarkote labai jautrius duomenis (pavyzdžiui, finansinių paslaugų, sveikatos priežiūros ar gynybos srityje), jums reikalingas garantuotas našumas be uždelsimų arba turite griežtus reguliavimo reikalavimus.

Debesų infrastruktūra: lankstumas ir plėtra

Debesų DI infrastruktūra naudoja tokių tiekėjų kaip AWS, Google Cloud ir Microsoft Azure paslaugas. Tai tarsi galingos serverių fermos nuoma be jos įsigijimo.

Privalumai:

• Plėtra ir greitis: galite greitai išplėsti pajėgumus, pavyzdžiui, treniruojant naują DI modelį produkto pristatymo metu.

• Mažesnės pradinės išlaidos: mokėkite pagal tai, kiek sunaudojate – nereikia didelių investicijų į įrangą; idealu startuoliams.

• Valdomos paslaugos: tiekėjai rūpinasi priežiūra, atnaujinimais ir pasauline prieiga – taip jūsų komanda gali daugiau dėmesio skirti inovacijoms.

Trūkumai:

• Nuolatinės išlaidos: intensyvaus naudojimo sąskaitos gali augti; duomenų perdavimo mokesčiai kaupiasi.

• Mažesnė kontrolė: duomenys laikomi ne vietoje, todėl kyla saugumo iššūkių, jei sistema nėra tinkamai sukonfigūruota.

• Tiekėjo priklausomybė: pereiti prie kito tiekėjo gali būti sudėtinga dėl savitų įrankių.

Kada rinktis debesų infrastruktūrą: jei jūsų verslui reikalingas lankstumas ir greitas prototipų kūrimas, pavyzdžiui, el. prekybos svetainė, naudojanti DI realaus laiko rekomendacijoms. Tai puikus sprendimas augančioms įmonėms arba tokioms, kurių poreikiai kinta – pvz., sezoniški klientų užklausų šuoliai. 2025 m. dirbtinio intelekto (DI) apkrovoms sparčiai augant, debesų infrastruktūros lankstumas tampa pagrindiniu pasirinkimu net 78 % DI diegiančių organizacijų.

Hibridinė infrastruktūra: geriausias derinys

Hibridiniai sprendimai strategiškai sujungia vietinę (on-premise) ir debesų (cloud) infrastruktūrą. Tai leidžia saugoti jautrius duomenis vietoje, tuo pačiu pasinaudojant debesų infrastruktūros galimybe plėstis.

Privalumai:

• Geriausias derinys: kontrolė saugumo pagrindiniams duomenims + debesų infrastruktūra galimybei plėstis

• Sąnaudų optimizavimas: vietinė infrastruktūra naudojama pastoviems krūviams, o debesų infrastruktūra – dideliems krūviams, taip optimizuojant išlaidas.

• Lankstumas: užtikrina atitiktį (vietinis duomenų saugojimas) ir skatina inovacijas (debesų įrankiai).

Trūkumai:

• Sudėtingumas: sistemų integracijos valdymas reikalauja patyrusios IT komandos ir gali sukelti informacijos atskirtį.

• Didesnės pradžios sąnaudos: jungiamumo ir valdymo įrankiai kainuoja papildomai.

• Galimos efektyvumo problemos: duomenų sinchronizavimas gali sulėtinti procesus, jei nėra optimizuotas.

Kada rinktis hibridinę infrastruktūrą: puikus sprendimas vidutinio dydžio įmonėms, kurios siekia subalansuoti saugumą ir augimą. Pvz.: prekybininkas, kuris klientų duomenis saugo vietoje (on-premise), tačiau debesų infrastruktūrą naudoja dirbtinio intelekto sprendimams, tokioms kaip prekių atsargų prognozėms. Jei migravote nuo senų sistemų arba susiduriate su kintančiais poreikiais (pvz., marketingo kampanijų metu), hibridinis modelis leis sklandžiai prisitaikyti.

Prognozuojama, kad iki 2027 metų net 75 % įmonių naudos hibridines AI infrastruktūras, siekdamos optimaliai suderinti kaštus ir našumą.

Tinkamo sprendimo pasirinkimas prasideda įvertinus jūsų duomenų jautrumą, biudžetą ir augimo planus. Daugumai verslininkų prasminga pradėti nuo debesų arba hibridinės infrastruktūros, nes tai greičiau leidžia pasiekti investicijų atsiperkamumą.

Pasaulinės dirbtinio intelekto infrastruktūros varžybos: kodėl geografinė padėtis yra svarbi

Daugelis verslo savininkų nepastebi, kad šiuo metu vyksta didžiausia infrastruktūros plėtra žmonijos istorijoje. Šalys ne tik konkuruoja dėl dirbtinio intelekto talentų, bet ir skuba sukurti fizinį pagrindą, kuris palaikys ateities DI ekonomiką.

• Jungtinės Amerikos Valstijos: JAV neabejotinai pirmauja DI infrastruktūros srityje. 2024 metais privačioms DI investicijoms skirta 109,1 mlrd. USD – beveik 12 kartų daugiau nei Kinijoje. Dėka tokių gigantų kaip NVIDIA, Microsoft ir Google, investavusių šimtus milijardų į duomenų centrus, JAV išlaiko lyderio poziciją. CHIPS įstatymas skyrė 52 mlrd. JAV dolerių puslaidininkių gamybai, pripažindamas, kad tas, kas valdo lustus, valdo ateitį.

• Kinija: Kinija yra antra pagal dydį investuotoja į dirbtinį intelektą pasaulyje – 2025 metams ji planuoja skirti 119,3 mlrd. JAV dolerių. Tokie projektai kaip DeepSeek R1 modelis bei ambicingi planai iki 2030 metų integruoti DI į 90 % šalies ekonomikos atspindi šalies siekį išlaikyti suverenią kontrolę. Kinija aktyviai stato milžiniškus duomenų centrus ir kuria savo lustų technologijas, siekdama sumažinti priklausomybę nuo JAV.

• Indija: Užimdama trečią vietą pasaulyje pagal lustų talpą, šalis siekia tapti „dirbtinio intelekto fabriku“, o tokios įmonės kaip Reliance kuria vienus didžiausių DI infrastruktūros projektų pasaulyje. Kaip ekonomiškai efektyvus centras, Indija siūlo išteklių pranašumus DI kūrimo srityje, padėdama smulkioms ir vidutinėms įmonėms plėstis tarptautiniu mastu.

• Europa: Europa renkasi kitokį kelią – daug dėmesio skiria DI valdymui per reglamentus, tokius kaip ES DI įstatymas, ir strategiškai investuoja į infrastruktūrą. Ji akcentuoja duomenų suverenumą ir etišką DI plėtrą, o tai reiškia, kad Europos įmonės turi prieigą prie vienos iš pažangiausių pasaulyje švarios energijos infrastruktūros, skirtos DI sistemoms maitinti, nors tai gali sulėtinti inovacijas, palyginti su JAV.

Svarbus energijos nuosavybės ir pigių išteklių vaidmuo DI ateityje

Daugelis apie tai net nesusimąsto: dirbtinis intelektas sunaudoja milžiniškus elektros kiekius. Prognozuojama, kad iki 2035 metų duomenų centrai gali suvartoti net 8,6 % visos JAV elektros, nors šiandien tai sudaro apie 3,5 %. Vieno didelio kalbos modelio apmokymas gali pareikalauti tiek elektros, kiek jos per tą laiką sunaudoja keli tūkstančiai namų ūkių. Augant DI svarbai, energijos kaina ir prieinamumas tampa esminiais konkurenciniais veiksniais.

Įmonės, kurios valdo savo energijos šaltinius, įgyja didžiulį konkurencinį pranašumą.

Pavyzdžiui:

• „Google“ jau investavo daugiau nei 2 mlrd. JAV dolerių į atsinaujinančios energijos projektus.

• „Microsoft“ įsipareigojo iki 2030 m. pasiekti neigiamą anglies dioksido balansą.

• „Meta“ savo duomenų centrus stato šalia atsinaujinančios energijos šaltinių.

Regionai, kur energija yra pigi ir lengvai prieinama, tampa dirbtinio intelekto vystymo lyderiais. Tarp jų:

• Skandinavų šalys, pasitelkiančios hidroenergetiką ir natūralų aušinimą dėl vėsaus klimato.

• Vidurio Rytų valstybės, kurios naftos pajamas nukreipia į atsinaujinančios energijos plėtrą ir duomenų centrus.

• JAV valstijos, tokios kaip Teksasas, kur gausu saulės ir vėjo energijos.

• Kanada, išnaudojanti hidroenergetiką ir šaltą klimatą efektyviam aušinimui.

Verslams tai reiškia vieną: renkantis, kur statyti infrastruktūrą, būtina įvertinti ne tik energijos kainas, bet ir jos tvarumą.

Pagrindiniai žaidėjai: kas kontroliuoja DI infrastruktūrą

DI infrastruktūros rinkoje dominuoja keletas titanų, kurie kiekvienas išsiskiria savo vaizdo plokščių pajėgumais ar kita įranga arba debesų kompiuterija.

Trumpai apžvelkime:

• „NVIDIA“ – valdo apie 95 % DI mokymo lustų rinkos. Jų grafiniai procesoriai (GPU) laikomi aukso standartu dirbtinio intelekto užduotims. Šiai dienai, NVIDIA yra realiai nepakeičiama DI infrastruktūros žaidėja, kas sukuria tiekimo grandinės ir monopolio rizikų.

• „Amazon Web Services“ (AWS), „Google Cloud“ ir „Microsoft Azure“ – trys didžiausios debesų kompiuterijos platformos. AWS užima apie 32 % rinkos. „Google Cloud“ išsiskiria savo TPU (Tensor Processing Unit) mikroschemomis, kurios irgi itin tinka DI, o „Microsoft Azure“ glaudžiai bendradarbiauja su „OpenAI“, todėl yra patrauklus pasirinkimas toms įmonėms, kurios jau naudoja „Microsoft“ ekosistemą.

• „Scale AI“ – lyderė duomenų paruošimo srityje. Ji siūlo paslaugas, kuriose dalyvauja žmonės – anotavimas, ženklinimas ir kita, būtina kokybiškų duomenų paruošimui. Be tokių duomenų net pažangiausia infrastruktūra tampa bevertė.

• Nauji žaidėjai – tokios įmonės kaip „Cerebras“ ir „Graphcore“ kuria specializuotas DI mikroschemas, kurios gali tapti rimtu iššūkiu „NVIDIA“ dominavimui. Tuo metu debesijos tiekėjai, kaip „Oracle“ ar „Alibaba“, taip pat aktyviai investuoja į šią sritį ir siekia atsiriekti savo rinkos dalį.

Šios įmonės skiriasi savo fokusais – vienos koncentruojasi į “metalinės dalies”, tai yra fizinės įrangos gamybą (pvz., „NVIDIA“, „AMD“), kitos – į platformas ir paslaugas (debesų sprendimus). Tačiau jos neretai bendradarbiauja – pavyzdžiui, „Azure“ ir „NVIDIA“ partnerystė, nes bet kokiam debesiui taip pat reikia serverių, kurie dirba su NVIDIA GPU plokštėmis.

Kodėl tai svarbu? Todėl, kad nuo jų priklauso technologijų pažangos greitis ir kaštai. Teisingas pasirinkimas priklauso nuo jūsų poreikių – pavyzdžiui, AWS tinka projektams, kurie neturi infrastruktūros specialistų, reikia tiesiog patogaus įrankio ir nėra didelio poreikio duomenų apsaugai, o „NVIDIA“ – tiems, kurie kuria individualizuotus DI modelius, reikia itin galingų arba visiškai privačių serverių.

Ką tai reiškia jūsų verslui: kokių veiksmų imtis?

DI infrastruktūra jau seniai nebėra „yra – gerai, nėra irgi gerai“. 2025-aisiais tai – būtinas elementas kiekvienam verslui, siekiančiam išlikti konkurencingu.

Nesvarbu, ar pasirenkate vietinius (on-premise) serverius dėl saugumo kontrolės, debesų (cloud) sprendimus dėl greičio, ar hibridinį variantą dėl lankstumo – svarbiausia, kad technologijos atitiktų jūsų veiklos strategiją.

Nors pasaulinės investicijų tendencijos rodo spartų dirbtinio intelekto sektoriaus augimą, ilgalaikė sėkmė iš esmės priklausys nuo energijos vartojimo efektyvumo – būtent tai atskirs rinkos lyderius nuo atsiliekančiųjų.

Smulkiam ir vidutiniam verslui

Pradėkite nuo debesų (cloud) pagrindu veikiančios DI infrastruktūros. Tai mažiausios rizikos būdas išbandyti sprendimus ir juos auginti. Rinkitės paslaugų teikėjus, kurie siūlo valdomas DI paslaugas – taip galėsite sutelkti dėmesį į verslo rezultatus, o ne į techninius niuansus.

Didelėms įmonėms

Svarstykite hibridinį modelį. Kritinius ar jautrius procesus laikykite vidinėje infrastruktūroje ar privačiuose debesyse, o kūrimui ir mažiau jautrioms užduotims naudokite viešuosius debesų išteklius. Pradėkite kurti vidinę DI infrastruktūros kompetenciją jau dabar, nes tai bus labai svarbu siekiant konkurencinio pranašumo.

Kiekvienam verslo savininkui

Atkreipkite dėmesį į energijos kaštus ir tvarumą. Šie veiksniai vis labiau lems ne tik infrastruktūros kainą, bet ir atitiktį teisės aktams. Jei veiklą vykdote tarptautiniu mastu – įvertinkite ir geopolitinius aspektus, susijusius su infrastruktūros pasirinkimu.

Nelaukite, kol tai supras visi kiti. DI infrastruktūros lenktynės jau vyksta, o lyderiai formuojasi dabar.

Turite klausimų apie DI infrastruktūrą? Palikite komentarą žemiau. Norite daugiau įžvalgų apie tai, kaip auginti verslą su DI pagalba? Prenumeruokite „ChangeAI“ naujienlaiškį.